Birželio 21 dieną 11:25 Saulė pereina į VĖŽIO ženklą.
Tai vienas iš keturių kardinalių zodiako taškų – vasaros SAULĖGRĮŽA – astronominės vasaros pradžia. Saulė tuo laiku, įkopusi į aukščiausią savo kelionės tašką, kai dienos yra pačios ilgiausios, o naktys – pačios trumpiausios, stabteli jame kelioms dienoms ir pradeda judėti atgal – dienos pradeda trumpėti.
Dabar mes šiuo laiku švenčiame Jonines, bet anuomet mūsų protėviams tai buvo Rasos šventė arba Kupolės, kurioje ypatinga reikšmė teikiama ugniai, vandeniui, augalams, žmogui, nes tuo metu visa įgydavo didžiausias galias. Buvo deginami laužai, renkamos vaistažolės, ieškoma visažinystės simbolio – paparčio žiedo…
Senovėje tuo laiku vykdavo pačios svarbiausios ir ilgiausios Misterijos. Kelios dienos iki Saulėgrįžos žmonės apsivalydavo patys, apvalydavo namus ir aplinką, atlikdavo atgailą, padėkodavo. Pagrindinė šventė vykdavo tris dienas.
Buvo tikima, kad rasa po pirmosios saulėgrįžos nakties turi ypatingų gydomųjų galių ir buvo naudojama akims, skaudamoms vietoms, taip pat jaunystei bei grožiui palaikyti. Paskutinės nakties vanduo buvo laikomas šventu: žmonės maudydavosi tikėdamiesi sustiprinti fizinę ir dvasinę sveikatą. Po Misterijos kelias dienas buvo dovanojamos dovanos, padedama vargingiau gyvenantiems, dalinantis tuo, kas turima. Tuo metu vykdavo vestuvės, krikšto apeigos. (1)
„Pagrindinė Vėžio tema – šeimos vertybės. Pagarba įsčioms, vadinasi, motinai, moteriai, Tėvynei ir Žemei. Mokymasis atleisti ir neprisirišti prie praeities. Tautinio identiteto vertybės ir sugebėjimas joms atstovauti. <…>
Aukščiausioji programa – savųjų šaknų gerbimas, protėvių šviesiųjų tradicijų puoselėjimas ir taip savo ir ainių genetikos gryninimas. In ir jang funkcijų bei jų dermės supratimas ir įrodymas praktikoje: vyrui – per gilią pagarbą moteriai, kaip motinai, o moteriai – per motiniškumą. Įsčių prasmės suvokimas.“ (1, p. 369, 370)
Vėžio ženklu iki birželio 30 dienos vis dar keliauja JUPITERIS, apdovanotis tuos, kurie savo šaknis gerbia, myli ir dėl jų dirba, padedantis patikėti, kad viskas iš esmės turi baigtis gerai, rasti Dievą savyje bei pagal tą sampratą gyventi. (1)
Remtasi: Antropoteosofinė astrologija, 1 t.
