Apie Šaulio simboliką

„Tu, Amžina Ugnie, būk maloni!

Tu išklausyk manęs nakties tamsoj

Ir drumstame giliam širdies skausme!

<…>

Tylu – ir vis giliau nutyla dar

Naktis apgobdama mane irgi

Namų ugnelę tylinčią slaptingai

Ir vedančią tylon su savimi –

Neregimojon tylumos gylybėn!“

(Vydūnas „Amžina Ugnis“)

Esame metų rėdos rato žemiausiame, tamsiausiame taške. Nors gyvename Saulei riedant ugninguoju Šaulio ženklu, tačiau kad ir kur paprastomis akimis bežiūrėtum, šviesos mažai besimato – naktys pačios ilgiausios metuose. Žmoguje – tai vidinė ugnis.

Kaip ji galėtų būti kurstoma?

Tą atskleidžia raktiniai Šaulio ženklo žodžiai – pažinimas, teisingumas, tikėjimas, idealai ir idėjiškumas, optimizmas, humaniškumas, orientyras į aukštesnius tikslus.

Įvairūs simboliniai Šaulio vaizdavimo būdai atskleidžia šio ženklo gilumines prasmes.

Šaulys kartais buvo vaizduojamas kaip lankininkas ant balto žirgo – tai vidinio mokymo simbolis. Įdomu tai, kad ir Nikolajaus Rericho paveiksluose dažnai pasitaikantys gyvūnų simboliai – balti žirgai, reiškiantys tyrumą, dievišką įkvėpimą, išmintį, dvasinį vedimą.

Dar anksčiau šis ženklas dažnai buvo vaizduojamas kaip Kentauras – mitinis gyvūnas – pusiau žmogus, pusiau arklys, kuriame apsijungia du pradai – gyvūniškas ir dieviškas.

Anot graikų mitų, išmintingasis kentauras Cheironas turėjo ypatingų gydymo ir kitokių galių, buvo garsių didvyrių mokytojas, gebėjo atskleisti žmonių potencialą ir likimą. Kentėdamas nuo negyjančios žaizdos, nemirtingasis Cheironas norėjo numirti, todėl paprašė Dzeusą išlaisvinti Prometėją (prikaltą prie uolos už tai, kad žmonėms atnešė ugnį nuo Olimpo kalno), o už tai atsisakė savo nemirtingumo. Po mirties tapo Šaulio žvaigždynu.

Anot Alisos Beily „Šis ankstesnis Kentauro ženklas reiškė žmogaus sielos evoliuciją ir vystymąsi su jos žmogiškaisiais tikslais, egoizmu, susitapatinimu su forma, troškimais ir viltimi.

Šaulys ant balto žirgo – <…> reiškia žmogaus orientaciją į konkretų tikslą. Šiuo atveju žmogus nėra žirgo dalis; jis nesusitapatina su juo, bet kontroliuoja. <…>

Šio ženklo astrologinis simbolis šiuo metu yra tiesiog strėlė ir lanko dalis. Tiek kentauras, tiek lankininkas iškrito iš paveikslo, labiausiai dėl to, kad šiandien žmogaus gyvenimo dėmesys sutelktas ne į išorinius fizinės plotmės faktus, o į tam tikrus vidinių dalykų akcentus, apimančius platų spektrą – nuo įvairių astralinių ir emocinių ambicijų iki dvasinių siekių, nuo žemesniojo proto veiklos, sutelktos į savanaudiškus interesus, iki to proto nušvitimo nukreipus dėmesį į sielą. <…>

Viena iš pagrindinių, esminių [Šaulio] temų yra KRYPTINGUMAS. Lankininkas nukreipia savo žirgą; jis siunčia arba nukreipia strėlę į konkretų taikinį; jis siekia konkretaus tikslo.“

Kur krypsta jūsų gyvenimo strėlė ir kas jos taikinys? Strėlė gali skrieti ir horozontaliai – pažemiui, ir vertikaliai – link aukštesnių tikslų.

Tad kur nukreiptas jūsų dėmesys, mintys, jausmai, pastangos, siekiai? Kiek vietos, laiko, jėgų yra skiriama vidiniams širdies, sielos poreikiams ir pažinimui, tylai, pabuvimui su savimi, apsivalymui, apsišvarinimui, kurie šiame laike yra tokie akivaizdūs, bet išoriniai reikalai, renginiai, rūpesčiai, o gal / ir ekranai atitraukia net ir dabar.

Lankas – tai gyvenimo jėgos simbolis, strėlė – greitis, saulės spindulys, nešantis šviesą ir pažinimą. Šio laikotarpio strėlės taikinys – Žiemos saulėgrįža, tai lyg vartai, kuriuos peržengus atsiveria dar vieni Rėdos rato metai, dar vienas tolumoje brėkštantis TIKSLAS.

„Matau tikslą. Pasiekiu šį tikslą ir matau kitą.“